Thursday 2 July 2015

Placebo poveikis fizinei jėgai - moksliniai tyrimai

*All the other articles in this blog are written in English. 
You can read English version of this article here.

PLACEBAS


Placebas – neutrali (neveikli) medžiaga ar sąlygos, kurios tikima, kad yra veiksmingos (Myers, 2008). Placebo efektas – teigiami pokyčiai sukelti placebo (Colman, 2003).

Placebo efekto pasireiškimas didžiąja dalimi priklauso nuo tiriamojo lūkesčių ir įsitikinimų (Myers, 2008). Tyrimai (Ness, Patton, 1979; Mahoney, 1995; cit. pagal Hollander, Kraemer, 2012) pagrindžia poziciją, jog įsitikinimai ir lūkesčiai taip yra svarbūs atliekant fizines ypatybes lavinančius pratimus. Pradedantieji sportininkai iškeldavo 7-9 kg didesnį svorį štangos spaudime kampu, nes galvojo, jog kelią tą svorį, kurį gali pakelti ir nežinojo, kad iš tikrųjų tyrėjai yra uždėję didesnį svorį (Ness, Patton, 1979). Įsitikinimų svarba pastebėta ir tarp sportininkų, kurie reguliarai sportuoja jau ilgą laiką: olimpiniai sunkiaatlečiai, nežinodami, kad svoriai yra sukeisti, iškeldavo didesnį svorį nei gali, o kai kurie iš jų viršijo savo asmeninius rovimo rekordus daugiau nei 10 kg (Mahoney, 1995; cit. pagal Hollander, Kraemer, 2012).

EKSPERIMENTAI


G. Ariel ir W. Saville (1972)

G. Ariel ir W. Saville (1972) atliko vieną iš pirmųjų eksperimentų apie placebo efekto poveikį fizinių ypatybes lavinančių pratimų atlikimui. Šių tyrėjų atliktas eksperimentas patvirtino nuomonę, kad placebas teigiamai veikia sportininkų maksimalią jėgą. Tyrime buvo matuojami 6 sportininkų (reguliariai sportuojančių 2 metus) jėgos pokyčiai šiuose pratimuose: štangos spaudimas, karinis spaudimas, spaudimas sėdint ir pritūpimas su štanga. Buvo lyginama tos pačios grupės sportininkų 7 savaičių rezultatai sportuojant be placebo ir 4 savaičių rezultatai sportuojant su placebu. Eksperimentiniame 4 savaičių etape sportuojant su placebu sportininkams buvo duodamos placebo tabletės, tačiau pasakoma, jog tai yra anabolinių steroidų tabletės. Palyginus kontrolinių ir eksperimentinių etapų rezultatus paaiškėjo, jog sportininkų jėgos prieaugis visuose pratimuose, išskyrus spaudimą sėdint, buvo didesnis vartojant placebą. Štangos spaudime kontrolinio etapo metu vidutinis jėgos prieaugis buvo 4,54 kg, eksperimentinio – 13,28 kg. Pritūpime su štanga kontrolinio etapo metu vidutinis jėgos prieaugis buvo 2,65 kg, eksperimentinio – 18,94kg. Kariniame spaudime kontrolinio etapo metu vidutinis jėgos prieaugis buvo 0,73 kg, eksperimentionio – 7,56 kg. Tačiau šiame tyrime buvo labai mažas tiriamųjų skaičius, neleidžiantis generalizuoti rezultatų bendrai populiacijai. Kita problema – pratimų parinkimas. Tai, jog nebuvo reikšmingų pokyčių spaudime sėdint galėjo būti dėl to, jog atliekant kai kuriuos pratimus galėjo pasireikšti nuovargio efektas (Gravetter, 2012), nes štangos spaudimas, karinis spaudimas ir spaudimas sėdint įtraukdavo vis tas pačias raumenų grupes (Hewit, Sands, Wurth, 2012). 

V. Kalasountas, J. Reed ir J. Fitzpatrick (2007)

G. Ariel ir W. Saville (1972) atliktame tyrime placebo poveikis jėgos pokyčiams buvo pamatuotas tik praėjus 4 savaitėms nuo placebo vartojimo pradžios, tačiau V. Kalasountas, J. Reed ir J. Fitzpatrick (2007) atliktas tyrimas paremia poziciją, kad placebo sukelti maksimalios jėgos pokyčiai gali įvykti greitai. Tiriamieji, 42 anksčiau sportu neužsiiminėję studentai, turėjo atlikti du pratimus: štangos spaudimą ir kojų spaudimą sėdint. Tiriamieji suskirstyti į 3 grupes: placebo/placebo (pp), placebo/be placebo (pb) ir kontrolinė (k).Buvo penki jėgos matavimai atlikti kas 48h. Pirmi trys matavimai skirti nustatyti jėgos rodikliams su kuriais bus lyginami eksperimentiniai etapai. Pirmą kartą gavę placebą prieš jėgos matavimą pirmos (pp) grupės tiriamieji iškėlė vidutiniškai 6 kg didesnį svorį štangos spaudime ir 34 kg didesnį svorį kojų spaudime sėdint. Antros (pb) grupės tiriamieji iškėlė vidutiniškai 6,3 kg didesnį svorį štangos spaudime ir 15 kg didesnį svorį kojų spaudime sėdint. Kontrolinės grupės rezultatuose reikšmingųi pokyčių nepastebėta. Antro (po 48 h atlikto) eksperimentinio etapo matavimo metu vėl placebą gavę pirmos grupės tiriamieji iškėlė dar 4 kg didesnį svorį štangos spaudime ir 9 kg didesnį svorį kojų spaudime sėdint. Antros grupės tiriamieji placebo negavo ir jų jėga sumažėjo 1,5 kg štangos spaudime ir 4 kg kojų spaudime sėdint. Kontrolinės grupės tiriamųjų jėga nepakito. Taigi, keturias dienas vartojusių placebą tiriamųjų jėga padidėjo vidutiniškai 10 kg štangos spaudime ir 43 kg kojų spaudime. Tačiau mažas tiriamųjų skaičius gali iškraipyti rezultatus, nes net tarp tiriamųjų grupių, kurios abi pradžioje gavo placebą (pp ir pb), pastebėti dideli jėgos pokyčio skirtumai kojų spaudime sėdint. Šiame tyrime buvo pastebėti greiti jėgos pokyčiai, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog anksčiau nesportavusių žmonių jėgos prieaugiai yra spartesni ir didesni, negu pažengusių sportininkų, kurie jau yra išnaudoję didžiąją dalį savo genetinio potencialo (Hewit, Sands, Wurth, 2012).

C. N. Maganaris, D. Collins, M. Sharp (2000)

Bet C. N. Maganaris, D. Collins, M. Sharp (2000) atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad placebo efektas teigiamai veikia ir pažengusių sportininkų maksimalią jėgą ir tie pokyčiai gali įvykti greitai. Tyrime dalyvavo 11 jėgos trikove užsiimančių sportininkų (kurie reguliariai treniravosi, dalyvaudavo valstybinio lygmens varžybose, sportavo 3-5 metus). Visi sportininkai priklausė tai pačiai jėgos trikovininkų komandai (2 metus treniruojasi kartu) ir pasitikėjo savo treneriais. Buvo matuojami jėgos pokyčiai štangos spaudime, mirties traukoje ir pritūpime su štanga. Matavimai buvo atlikti kas savaitę. Pirmas mataviams buvo skirtas nustatyti jėgos lygiui, su kuriuo bus lyginami eksperimentinių etapų matavimai. Pirmame eksperimentiniame etape, 10 min. prieš atliekant pratimus, kuriuose buvo matuojami jėgos pokyčiai, tyrimo dalyviams buvo duodamos dvi placebo tabletės ir pasakoma, jog tai yra greitai veikiantys anaboliniai steroidai. Gavę placebą tyrimo dalyviai iš karto iškėlė vidutiniškai 10kg didesnius svorius kiekviename pratime.. Antras eksperimentinis etapas buvo atliktas po 7 dienų (tačiau prieš antrą eksperimentinį etapą vieniems (6) sportininkams pasakyta, kad tos tabletės iš tikrųjų yra placebo, o kitiems (5) – nepasakyta. Tiems, kuriems nebuvo pasakyta apie placebo – jėgos prieaugis išliko, o kuriems buvo pasakyta – jėga sumažėjo. Vienas iš pagrindinių šio tyrimo trūkumų yra tai, jog nebuvo kontrolinės grupės su kurios rezultatais būtų galima palyginti eksperimentinės grupės jėgos pokyčius. Be to, matuojant tiriamųjų jėgą dalyvaudavo tik sportininkas ir treneris, todėl galėjo pasireikšti trenerių, kaip eksperimentuotojų šališkumas (Gravetter, 2012) – jie galėjo labiau nei įprastai skatinti, motyvuoti savo sportininkus arba užskaityti atliktą pratimą net jeigu jis nebuvo atliktas taisyklingai, pilna amplitude.

LITERATŪRA

Ariel, G., Saville, W. (1972). Anabolic steroids: the physiological effects of placebos. Medicine and Science in Sport and Exercise, 4, 124-126.

Kalasountas, V., Reed, J., Fitzpatrick, J. (2007). The effect of placebo induced changes in expectancies on maximal force production in college students. Journal of applied sport psychology,19, 116-24.

Maganaris, C.N., Collins, D., Sharp, M. (2000). Expectancy effects and strength training: do steroids make a difference? The Sport Psychologist, 14, 272-278.

Mahoney, M.J. (1995). Ambiguity and peak performance: an experimental study with olympic weightlifters. International journal of sport psychology, 26 (3), 327-336.

Myers, D. G. (2008). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Ness, R. G., Patton, R. W. (1979). The effect of beliefs on maximum weight-lifting performance. Cognitive therapy and research, 3 (2), 205-211.